Parodos
Meniu
Marina Sičio bokštai ir IBM pastatas. Čikaga Dayak
Kazimieras I reikalauja iš imperatoriaus Henriko II grąžinti lenkų karalių regalijas. Iš ciklo "100 Lenkijos istorijos vaizdų grafikoje"
Kazimieras I reikalauja iš imperatoriaus Henriko II grąžinti lenkų karalių regalijas. Iš ciklo "100 Lenkijos istorijos vaizdų grafikoje"
Jonas Ligberis, Apie 1791
Popierius, ofortas, 38.00 x 42.00 cm

AK: Franc: Smuglewicz in: et del: J. Ligber sculps

Įrašas apačioje: Casimirus I Regni sui Coronas a Cesare Henrico II reposcit.

Tai raižinys iš P. Smuglevičiaus kurto „Lenkijos istorijos vaizdų grafikoje“ ciklo (iš planuotų 100 raižinių buvo atspausti 9, šis raižinys pagal vaizduojamus įvykius chronologiškai 7-sis). Grafikos lakšte vaizduojami XI a. įvykiai. Piastų dinastijos lenkų kunigaikštis Kazimieras I Atnaujintojas po savo tėvo Mečislovo II mirties dėl didikų intrigų buvo priverstas palikti šalį, gyveno Vengrijoje ir Vokietijoje, tuo metu suirutės susilpnintą Lenkiją užpuolė ir nuniokojo čekų kunigaikštis Bžetislavas. Sulaukęs Vokietijos imperatoriaus Henriko III (graviūros užraše klaidingai nurodomas Henrikas II) paramos ir atgavęs savo tėvo Mečislovo ir motinos Ričezos karūnas, tuo metu buvusias imperatoriaus žinioje, Kazimieras I grįžo į tėvynę, įvedė tvarką, sustiprino krikščionybę ir perkėlė sostinę į Krokuvą. Kompozicijoje vaizduojamas Kazimiero I Atnaujintojo pokalbis su imperatoriumi Henriku III, jo skundas dėl čekų plėšikavimo ir karūnų grąžinimo momentas. Kompoziciją „Kazimieras I reikalauja, kad imperatorius Henrikas II grąžintų lenkų karalių regalijas“ išraižė Vilniuje ir Varšuvoje dirbęs grafikas Jonas Ligberis (Jan Ligber, 1775 – prieš 1814). Tai ankstyviausias žinomas jo kūrinys. Lakštas yra iš pirmos „Istorinių vaizdų“ serijos atspaudų laidos (atspaustas apie 1791 m.). Grafikos lakštas puikai atspindi P. Smuglevičiaus pasaulėžiūrą – jis pasirinko sceną, atskleidžiančią XVIII a. pabaigos istorinių įvykių kontekste itin aktualią stabilios valstybės valdžios reikalingumo idėją, primena Lenkijos karalystės istorijos senumą, jos valdovų valdžios legitimumą ir autoritetą. Abu valdovai vaizduojami paveikslo viduriniame plane, tačiau sukomponuoti taip, kad Kazimieras I Atnaujintojas pirmiausia pastebimas – jis atsisukęs į žiūrovą, tuo tarpu imperatorius sėdi profiliu. Išraiškingas lenkų kunigaikščio rankos gestas nukreipia žiūrovo dėmesį į dešinėje pusėje nutapytą figūrą, įnešančią ant pagalvėlių padėtas karūnas. Kūrinys puikiai atspindi XVIII a. pab. gyvavusią istorijos sampratą, to meto žinias ir įsivaizdavimą apie praėjusias epochas. Scena vaizduojama interjere, tačiau aplinka nedetalizuota, beveik visą kompoziciją užima figūros, fone sieną dengia puošni draperija. Tuo tarpu pavaizduoti baldai pasižymi neabejotinais klasicizmo stiliaus bruožais, personažų aprangoje matyti XVIII a. pab. bajorų nešiosenos elementų. Tačiau šie tarsi anachronistiniai bruožai priartino vaizduojamus kūrinius prie to meto žiūrovo, darė juos suprantamais ir aktualiais, leido vaizdžiai pajusti krašto istorijos tęstinumą. (aut. dr. Rūta Janonienė)
Scroll to zoom