Parodos
Meniu
Algimantas Švėgžda
Algimantas Švėgžda
1941 - 1996

Dailininkas Algimantas Švėgžda gimė 1941 m. Kelmėje. 1961–1967 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute, tapybos katedroje pas Antaną Gudaitį, Vladą Karatajų. 1969–1976 m. buvo Lietuvos TSR dailininkų sąjungos jaunųjų dailininkų susivienijimo pirmininkas. Nuo 1974 m. Lietuvos TSR dailininkų sąjungos narys. 1976 m. jo darbai buvo apdovanoti Visasąjungine komjaunimo premija. Susirgęs sunkia liga buvo priverstas palikti Lietuvą ir išvykti į Vakarus. Po operacijos Berlyne 1982 m. liko Rytų Vokietijoje. 1988 m. tapo Vokietijos dailininkų sąjungos nariu, 1991-1994 m. dėstė piešimo ir pastelės kursą Švalenbergo vasaros akademijoje. Po Lietuvos nepriklausomybės, menininkas vertingiausių savo kūrinių kolekcijas dovanojo Lietuvos dailės muziejui, Vilniaus dailės akademijai, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio muziejui, Telšių „Alkos“ bei Šiaulių „Aušros“ muziejams. Dailininkas mirė 1996 m. Berlyne. Vieno iškiliausių XX a. Lietuvos dailininko parodos buvo surengtos Berlyne, Giustrove, Svalenberge, Freiburge. Lietuvoje surengė parodas Kaune, Ukmergėje, Kėdainiuose, 1993–1994 m. išplėstines parodas Kaune, 1996 m. parodą Druskininkuose. 1997 ir 2011 m. buvo suorganizuotos didelės retrospektyvinės parodos Vilniuje.

Algimantas Švėgžda yra savita figūra Lietuvos meniniame kontekste, kuri vis dar įkvepia šiuolaikinius menininkus ir yra mėgiama įvairaus plauko žiūrovų. Jo kūryba yra skirstoma į dvi dalis: pirmoji suformuota gyvenimo Lietuvoje, o antroji išgryninta Vokietijoje. Ankstyvajame periode matomos įvairių meno srovių įtakos, artumas to meto lietuvių tapybai. Metaforinės mąstysenos pripildyti natiurmortai, portretai, peizažai išsiskyrė dekoratyvumu, artimu pop menui. Ryškindamas figūrų linijas, didelį dėmesį skirdamas šviesai ir šešėliams jis analizavo jį supantį pasaulį. 1973–1979 m. aktyviai bendradarbiaudamas su ,,Ketveriuke”, pristatė Lietuvoje dar nematytą hiperrealizmą. Buitiniai, kasdieniai ir įprasti rutinos objektai tapo jo mėgstamiausiu tapybos motyvu. Tiksliai perteikdamas figūrų formas, faktūras, jų santykį su aplinka ir apšvietimu, A. Švėgžda praplėtė realybės ribas, nesvarbią kasdienybę transformavo į magišką, simbolių kupiną pasaulį. Virpančiuose, puantilizmui artimuose fonuose, jo vaizduojami mažmožiai dar labiau sufokusuojami, tampa aktyviais savo istoriją pasakojančiais personažais. Gyvenimas pilnas ligų, toli nuo gimtųjų namų kristalizavo jo meną. Jis atsisakė natiurmortų ir savo žvilgsnį sutelkė į atskirą daiktą, jį centralizavo drobėje, izoliavo nuo laiko ir fono, taip sustiprindamas objekto simboliką, vidinį kontekstą ir perkeldamas realybę į transcendentinę plotmę. Menininkas žvelgdamas į gamtos daiktą, mokėsi iš natūros ir bandė perteikti jos amžinybę ir nesibaigiančią išmonę. Harmonijos pilna, meditatyvi Švėgždos kūryba byloja apie jo gyvenimo filosofiją, nuolatinį bandymą susitapatinti su gamta, eiti su ja išvien, o ne prieš ją, kuriant ramybės ir sentimentalumo kupinus darbus. Jo drobės - tai analogo Lietuvoje neturintys darbai, kuriuose išskirtinai realistinis pasaulio vaizdavimas atveria transcendentines gelmes. 

 

Parengta pagal: parodos katalogas ,,Algimantas Švėgžda. Retrospektyva”, Šiuolaikinis meno centras, 1997; Jackutė, Asta. ,,Šventi mažmožiai. Algimanto Švėgždos paroda „Akademijos“ galerijoje”, in ,7md”, Nr. 735, 2006 m. gruodžio 15d, http://www.mmcentras.lt/?id=2&lang=lt&style=&dis=&Sid=87&cv=1.

Skaityti daugiau
Natiurmortas

Natiurmortas (1990)

Popierius, pastelė, 36.00 x 51.00 cm