Parodos
Meniu
Jonas Švažas
Jonas Švažas
1925 - 1976

Jonas Švažas gimė 1925 m. Urvikiuose, Mažeikių rajone. Mirė 1976 m. Vilniuje. 1953 m. baigė Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija) ir ten dėstė nuo baigimo iki mirties (Pedagogikos, Tapybos katedrose). Gyveno ir kūrė Vilniuje. 1975 m. jam buvo paskirta valstybinė premija. Vilniaus tapybos trienalės (trijų Baltijos respublikų - Lietuvos, Latvijos ir Estijos) sumanytojas ir organizatorius (1969). 

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Šiaulių Aušros muziejus ir kt. Taip pat užsienio šalių muziejai - Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje, Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje ir kt. 

Jono Švažo kūrybinį palikimą sudaro apie 150 piešinių, apie 300 akvarelių ir apie 600 tapybos darbų ir jis yra vienas žymiausių XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos tapytojų. Jonas Švažas, nutapęs įsimintinų urbanistinių peizažų (senamiesčio gatvelės, skersgatviai - vingraus silueto ir pulsuojančių organinių formų ritmo), pasiūlė dar naujo - pramoninio peizažo porūšį, kurio pradininku ir tapo. 

Geriausiuose pramoninio žanro kūriniuose per piešinį, kompoziciją, liepsnojančias, žėrinčias spalvas stengėsi perteikti industrinę epochos panoramą. Jis traktavo pramoninį peizažą kaip techninio progreso, naujų industrinių ritmų ir naujo mastelio įsikūnijimą. 7 dešimtmetį Jono Švažo tapyboje atsirado pastoliai, vamzdynai, tiltai, transformatoriai, elevatoriai, chemijos ir azoto gamyklos, aukštos įtampos elektros tarpstotės su laidais, lokatoriai, turbinos, oro uostai ir jų prieigos su radarais. Dailininko tapyboje technikos agregatai, prietaisai - tai ne nuobodžios metalo, gelžbetonio konstrukcijos, o egzotiški spalvomis pulsuojantys atrakcionai, žavintys inžinerine išmone. 

Kad ir ką betapydavo Jonas Švažas, darbuose stebino spalvų kontrastai, jų ryškis, kuris pats savaime nebuvo naujas, bet spalvinio intensyvo ištakos buvo kitokios. Daug kas tuomet eksperimentavo spalvomis, jas kėlė iki aukštutinių oktavų. Bet tik Jonas Švažas, ir iš dalies Jonas Čeponis, pasiūlė ne ekspresionistų apnuoginto tapybinio nervo dirglumą, šiurkštų, retsykiais pakriką teptuko ruožą, o fovistų pamėgtą spalvinio švytėjimo, radijavimo sukauptą jėgą, vitražišką intensyvumą.

 

Parengta pagal: Jonas Švažas, sud. Baroti galerija, teksto autorė Ramutė Rachlevičiūtė, Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2015.

Skaityti daugiau
Medžiai prie ežero

Medžiai prie ežero (1976)

Drobė, aliejus, 70.00 x 80.00 cm

Raudoni vamzdžiai

Raudoni vamzdžiai (1976)

Drobė, aliejus, 131.00 x 140.00 cm