Parodos
Meniu
Algirdas Petrulis
Algirdas Petrulis
1915 - 2010

Algirdas Petrulis gimė 1915 m. Natiškių kaime, ūkininkų šeimoje. Vienerių metų netekęs mamos, gyveno skirtinguose Lietuvos miestuose, 1924-1933 m. mokėsi Vilniaus, Švenčionių, Utenos, Panevėžio gimnazijose. Baigęs gimnaziją studijavo germanistiką Kauno universitete, susipažinęs su Kauno meno mokyklos mokiniais, pasiryžo studijuoti tapybą J. Vienožinskio studijoje, kurią baigė 1939 m. Tais pačiais metais debiutavo V Rudens dailės parodoje Kaune, Vytauto didžiojo kultūros muziejuje. 1940-1941 m. mokytojavo Vilniaus I vidurinėje mokykloje, 1941-1942 m. asistavo J. Vienožinskiui Vilniaus dailės akademijos tapybos katedroje. Vokiečių okupacijos laikais dirbo Vilniaus dailės muziejuje fondų saugotoju. 1946 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, tęsė darbą Vilniaus dailės instituto tapybos katedroje. Vedęs 1950 m. žmoną Oną Bagdonaitę, dešimtmetį vertėsi atsitiktiniais darbais. 1962-1984 m. dėstė Vilniaus dailės instituto pedagogikos katedroje. 1964 m. surengė pirmąją personalinę parodą Rašytojų sąjungos klube, Vilniuje. 1974 m. Algirdui Petruliui suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 1977 m. apdovanotas LSSR dailininkų sąjungos prizu, 1978 m. apdovanotas diplomu V-ojoje Pabaltijo akvarelės trienalėje Rygoje, 1983 m. suteikta Lietuvos SSR respublikinė premija už tapybos darbus ,,Natiurmortas”, ,,Ežero pakrantė Veisiejuose”, ,,Tolumos”, ,,Universiteto miestelis iš toli”, ,,Metų laikai”, ,,Kolūkio laukai”. 1995 m. suteikta Lietuvos Respublikos nacionalinė premija, 1996 m. apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu, 2001 m. suteikta Lietuvos dailininkų sąjungos premija ir auksinis ženklelis Nr. 001 už parodų ciklą ,,Algirdas Petrulis 2000”, tais pačiais metais apdovanotas diplomu Baltijos valstybių akvarelės trienalėje ,,Ryga 2001”. Tapytojas mirė 2010 m. Vilniuje.

Garsaus XX a. tapytojo Algirdo Petrulio peizažai ir natiurmortai užima ypatingą vietą Lietuvos meniniame kontekste. Jo kūryba yra išaugusi iš meilės gimtajai gamtai, kurią atidžiai stebėdamas tapytojas poetizuoja ir paryškina jos kūrybinę galią ir pilnatvę. Žmogus ir gamta jo darbuose susijungia į vieną harmoningą siją, kuri gyvuoja naujoje gyvenimo realybėje, pripildytoje Algirdo Petrulio kūrybinės galios. Estetiniu požiūriu, tapytojas yra giminingas postimpresionistinei meno srovei, ypatingai P. Cezanne’ui. Stebėdamas, bet neimituodamas aplinką, tapytojas supaprastina formas, vaizduoja daiktus labiau kokie jie yra, o ne kokie jie turėtų būti. Iš impresionizmo paveldėta skaidri spalvų gama ir racionali jų kompozicija, struktūrinis tikslingumas. Petrulio naudojama spalva yra pagrindis keturkampės drobės paviršiaus konstrukcinė priemonė, kurios tiek emocionalus, tiek racionalus pasirinkimas prisodrina paveikslą harmonijos ir poetinio muzikalumo. Įkvėptas kasdienybės grožio, jis savo plastinėje kalboje iškelia paprastojo daikto dvasiškąjį pradą. Buitinis interjeras įgauna šventiškumo ir šventumo kai jį tapytojas praskaidrina subtiliomis spalvomis ir niuansais. Algirdo Petrulio kūryboje jausmas ir mintis nėra priešpriešūs, jie susijungia, kad sukurtų bendrą harmoningą paveikslo atmosferą. 

 

Parengta pagal: sudarytoja: Petašienė, Birutė; tekstai: Dapkutė Aldona, Petrulis, Algirdas, Pleikienė, Ieva, ,,Algirdas Petrulis”, reprodukcijų albumas, Vilnius, ,,Lietuvos aido” galerija, 2001.

Skaityti daugiau
Žaliasis peizažas

Žaliasis peizažas (1987)

Drobė, aliejus, 65.00 x 80.00 cm

Vilnius žiemą

Vilnius žiemą (1959)

Drobė, aliejus, 54.00 x 65.00 cm

Alyvos

Alyvos (1944)

Kartonas, aliejus, 62.00 x 53.00 cm

Pavasaris

Pavasaris (1947)

Drobė, aliejus, 33.00 x 41.00 cm