Parodos
Meniu
Vytautas Kašuba
Vytautas Kašuba
1915 - 1997

Vytautas Kašuba gimė 1915 m. rugpjūčio 15 d. Minske – ten tuo metu gyveno per karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Čia būsimasis skulptorius ir užaugo. Menu Kašuba susidomėjo dar vaikystėje – matyt, paskatintas vyresniojo brolio, kuris dėstė mokykloje piešimą. Keletą metų pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, Kašuba perėjo į ką tik atsidariusią Marijampolėje amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Po metų, kiek padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo į Kauno meno mokyklos antrą kursą. Labai greitai išryškėjo neeiliniai Kašubos gabumai. Ruošiantis 1937 metų Pasaulinei parodai Paryžiuje, Kašuba prisidėjo prie Juozo Mikėno ir Jono Prapuolenio kūrinių kūrimo. Ir pats jis, būdamas vos antro kurso studentas, toje parodoje už medžio drožinius laimėjo sidabro ir aukso medalius. Netrukus jam buvo užsakyta didelė Vytauto Didžiojo figūra 1939 metų Pasaulinės parodos Niujorke Lietuvos ekspozicijai. Paskutiniaisiais studijų metais Susisiekimo ministerija pavedė Kašubai sukomponuoti ir granite iškalti žirgų galvas Vilijampolėje statomam obeliskui, turėjusiam ženklinti Žemaičių plentą. Kauno meno mokyklą dailininkas baigė 1939 m., būdamas 23 metų amžiaus. 1941 m. pakviečiamas dėstyti skulptūrą į Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Tuo metu jis kūrė daugiau kamerinio pobūdžio skulptūras, kuriose persipina tautinio neoklasicizmo ir art deco stilistika. Lietuvos dailininkų sąjungos surengtoje parodoje jo reljefas „Kalinių išsilaisvinimas“ laimėjo pirmąją skulptūros premiją. Artėjant frontui, kartu su būsima žmona Aleksandra Fledžinskaite Kašuba pasitraukė į Vakarus. Kurį laiką gyvenę Vokietijoje, Kašubos 1947 m. išvyko į JAV. Niujorke, stokodamas lėšų pragyventi, skulptorius buvo priverstas įsidarbinti senovinių baldų dirbtuvėje. Dirbo joje iki 1961 m. Užsakymų daugiausia gaudavo iš lietuviškų parapijų. Tarp biblinėmis temomis sukurtų skulptūrų – keturi Madonų reljefai (1955), Kryžiaus keliai (Pranciškonų vienuolynui Masačūsetse, 1959). Lietuvių suvažiavimui Vašingtone dailininkas sukūrė Mindaugo biustą (1955). Ruošiantis 1964 metų Pasaulinei parodai Niujorke, Kašuba gavo užsakymą sukurti įrašus Vatikano paviljonui. Šiam darbui pasirinko šviną, plastiškai lengvai apdorojamą medžiagą. Naudodamas ją, sukūrė reljefų religine tematika, figūrinių studijų. Skulptorių domino erdvės ir figūros santykis, šviesotamsos žaismas. Deja, tausojant sveikatą, po kurio laiko jam švino teko atsisakyti. Gipsas, lietas akmuo kėlė kitus – linijos, formos grynumo, iliuzinės erdvės plastinius uždavinius. Svarbiausias šio laikotarpio (o gal ir visos kūrybos) darbas – tai trys plastinės „Reljefų sienos“: diptikas „Būties kelionė“ („Likimo erdvėse“, „Svetimuose krantuose“) ir „Diena dienon“ (1983–1986). Tuo metu buvo sukurta ir keletas medalių – Vilniaus universiteto (1979) ir Lietuvos krikšto (1987) jubiliejams pažymėti. Pirmasis kartu su JAV kolekcija buvo eksponuotas tarptautinėje medalių parodoje Florencijoje. 1974 m. skulptorius pirmą kartą po karo aplankė Lietuvą. Grįžęs į Ameriką, sukūrė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medalionus. Tai buvo mėginimas prabilti apie praeitį šiuolaikine plastine kalba. 1992 m. skulptorius laimėjo paminklo Gediminui konkursą. Paminklas atidengtas Vilniuje 1996 m., likus metams iki dailininko mirties.

Vytauto Kašubos kūryba Lietuvoje gerai žinoma ir vertinama. Lietuvos Respublikos Nacionalinė premija (1993), Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas (1994) žymi dailininko nuopelnus Lietuvos kultūrai. Daug kūrinių Vytautas Kašuba dovanojo Lietuvai, dalis jų dabar saugoma Lietuvos dailės muziejuje.

 

Parengta pagal:

Lietuvos dailės muziejus. (2012). Vytauto Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“. Prieiga per internetą: http://www.ldm.lt

Skaityti daugiau
Sėdinti moteris

Sėdinti moteris

Gipsas, 41.00 x 15.00 x 20.00 cm