Parodos
Meniu
Simon Glatzer
Simon Glatzer
1890 - 1945

Kelerius metus Simonas Glaceris mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, dalyvavo Vilniaus dailininkų draugijos parodose ir piešė karikatūras draugijos rankraštiniam humoristiniam žurnalui Субботник художников (Dailininkų šeštadienis). 1914 m. išvyko į Paryžių, Grande Chaumière akademijoje lankė istorinių scenų tapytojo Fernando Kormono (Cormon) studiją. Šešeri įtempti kūrybinio darbo metai atnešė S. Glaceriui sėkmę ir nuo 1920 m. jis tapo nuolatiniu parodų dalyviu Paryžiuje. Tais pačiais metais jam buvo suteikta Prancūzijos pilietybė. 1929 m. dailininkas surengė personalines parodas Niujorke, Čikagoje ir Klivlande, 1939 m. – Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje.

Per Pirmąjį pasaulinį karą S. Glaceris kovojo Prancūzijos užsieniečių legione. Antrojo pasaulinio karo metais, persekiojamas nacių, pasivadinęs svetimu vardu ir apsimetęs ligoniu, trejus metus slapstėsi psichiatrijos ligoninėje. Likus dviem mėnesiams iki Prancūzijos išvadavimo, jis, neiškentęs ligoninės atmosferos, pabėgo į Provanso Eksą. Gyvendamas ligoninėje, S. Glaceris daug piešė spalvotais pieštukais ir pastele. Popieriaus ir dažų jam atsiųsdavo draugai. Deja, dauguma menininko darbų neišliko.

Meninei raškai S. Glaceris pasitelkė įvairias priemones ir stilius. Jis tapė, piešė tušu, pieštukais, kreidelėmis, pastele, liejo akvareles, kūrė graviūras, miniatiūras. Jo tapyti Paryžiaus vaizdai ir miesto apylinkių peizažai pasižymi prancūziškojo ekspresionizmo raiška. Peizažuose rytinės vėsumos atmosferą kuria šviesiai melsvas koloritas ir šalta spalvinė gama, objektus ir orą dailininkas mėgo modeliuoti balta spalva bei jauriais, smulkiais teptuko lytėjimais. Visai kitaip S. Glaceris vaizdavo naktinio miesto hedonistinio gyvenimo motyvus – tarsi gėdydamasis jų natūralizmo, dailininkas juos formavo padrikais potėpiais ir vienspalvėmis dėmėmis. Įdomios ir neįprastos S. Glacerio žanrinės kompozicijos, vaizduojančios susibūrusius užeigoje rusų valstiečius ar žydų buitį ir šventes. Jų nuotaika ir komponavimo principai primena renesanso flamandų dailininko Piterio Breigelio kaimiškus vaizdus. Itin teatrališka akvarelė Veiksmas, kurioje chaosą kelia šou kostiumais apsirengę liliputai. Skambant akordeono muzikai, kiekvienas jų scenoje bando savaip atkreipti žiūrovų dėmesį: blondinė raudona suknele koketiškai šypsosi, brunetė su skrybėle šoka, aptemptais triko kultūristai išdidžiai demonstruoja savo raumenis. S. Glacerio žanrinėse kompozicijose susipina realizmo ir rusų liaudies primityvizmo bruožai, o kartais suskamba ir lengvos humoro gaidelės.

Didžioji dalis negausaus S. Glacerio kūrybinio palikimo saugoma Prancūzijos, taip pat – JAV ir Rusijos privačiose kolekcijose, itin retai jo darbų pamatysime valstybiniuose muziejuose. Dailininko piešinių turi Lietuvos dailės muziejus.

 

Parengta pagal: 

Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation

Skaityti daugiau
Veiksmas

Veiksmas (1930)

Kartonas, akvarelė, 36.00 x 53.00 cm