Parodos
Meniu
Pranas Gailius
Pranas Gailius
1928 - 2015

Karo pabaigoje atsidūręs Prancūzijoje, Pranas Gailius (g. 1928) dailės mokėsi Strasbūre, o nuo 1950-ųjų - Paryžiuje. Dailininkas savo kūrinius pasirašinėja ir dažnai spaudoje vadinamas tiesiog Pranu. Pastebimą reikšmę Gailiaus kūrybos raidai, jos tautiškumui turėjo 1963 m. kelionė į Čikagą, kur Čiurlionio galerijoje buvo surengta jo grafikos paroda. Susitikimas su tėvais, emigravusiais į Ameriką, pasisvečiavimas tautiečių bendruomenėje, atnaujintos senos pažintys ir nauji bičiuliai gaivino bei stiprino tautinius jausmus.

Prano Gailiaus "Lietuviška siuita" ("La Suite Lituanienne", 1967-1968), kurią sudaro šešiolika iliustracijų kartu su irgi išraižytais penkių Oskaro Milašiaus perkurtų lietuviškų liaudies dainų tekstais prestižinės Prancūzijos meno leidyklos "Antares" buvo išleista keturiasdešimties egzempliorių tiražu kaip numeruotas bibliofilinis leidinys.

Pranui Gailiui kūryboje labiausiai rūpi plastinė problematika. Jo kūryba dinamiška, vitali, spontaniška, kartu disciplinuota bei racionali. Net ir gyvendamas Paryžiuje, Gailius niekuomet neatsisakė savito santykio su lietuvių kultūros paveldu, su išsaugotais gimtosios Žemaitijos prisiminimais. Ankstyvojoje kūryboje patyrė didžiųjų modernizmo meistrų Fernand'o Leger, H. Matisse'o, Pablo Picasso poveikį, žavėjosi Pauliu Cezanne'u, Vasilijumi Kandinskiu ir Jacsonu Pollocku. Apie 1957 m. buvo paveiktas tašizmo, vėliau susižavėjo naujojo figūratyvumo kryptimi. Jo abstrakcijose nemažai realybės elementų, nes kurti visuomet paskatindavo gamta. Gailius kaip svarbų veiksnį nurodė draugų jam dovanotą lietuvių liaudies meno knygų rinkinį. Atgijo vaikystės ir jaunystės laikas, prisiminimai kaip kadaise, ganydamas karves Ventos pakrantėse, drožinėdavo ir patyrė pirmuosius liaudies meno įspūdžius. Su grafika Pranas pirmą kartą susipažino iš lietuviškų maldaknygių iliustracijų. Gailiaus kūrybos modernumas ir novatoriškumas slypi sėkminguose mėginimuose pasitelkti liaudies kūrybos tradicijas kuriant abstraktų ir pusiau abstraktų meną. Puošybinę liaudies dirbinių ornamentiką norėjo perkurti sudėtingesnėmis šiuolaikinio meno formomis ir tuo skyrėsi nuo daugelio kitų išeivijos dailininkų, vien paviršutiniškai parafrazuojančių tautodailės raštus.

Parengta pagal: I. Korsakaitė, Tautosakos šaltiniai svetimoje dirvoje", in: Išeivijos dailė, sud. I. Korsakaitė, L. Laučkaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 63-66.

Skaityti daugiau
Be pavadinimo

Be pavadinimo

Popierius, akrilas, 75.00 x 93.00 cm

Keliaujantys cirko artistai

Keliaujantys cirko artistai (1950-1952)

Drobė, aliejus, 78.00 x 58.00 cm

Adret (Saulėkaitoje)

Adret (Saulėkaitoje) (1998-1999)

Drobė, aliejus, 98.00 x 102.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Iš ciklo „91-ji Dovydo psalmė“

Popierius, mišri technika, 75.00 x 56.00 cm