Parodos
Meniu
Mstislavas Dobužinskis
Mstislavas Dobužinskis
1875 - 1957

Gimė 1875 m. Novgorode (Rusija). Iš senos Lietuvos bajorų giminės kilęs Mstislavas Dobužinskis mokėsi Vilniaus gimnazijoje, 1885–1887 m. – Peterburgo dailės skatinimo draugijos piešimo mokykloje. 1895 m. baigė Vilniaus gimnaziją, o 1895–1899 m. studijavo Peterburgo universiteto teisės fakultete, lankė privačią dailininko Levo Dmitrijevo-Kavkazkio dailės studiją. 1899–1901 m. mokėsi Miunchene, kur tuo metu viešėjo jugendo stilius (Jugendstil), paveikęs ir jo pasaulėvaizdį bei meninį braižą. Grįžęs į Rusiją, Peterburge suartėjo su grupuote „Meno pasaulis“ („Mir iskusstva“), nauja vaga kreipusia rusų meną, ypač knygų grafikos, teatro dekoracijos ir architektūrinio peizažo plėtotę. Šiose dailės srityse vaisingai pradėjo reikštis ir jaunasis M. Dobužinskis. Pirmąją šlovę jam pelnė Peterburgo vaizdai, po kelerių metų sukūrė ne mažiau meistrišką Vilniaus architektūrinių peizažų ciklą. Nuo 1907 m. M. Dobužinskis pradėjo reikštis kaip scenografas, dirbo Peterburgo ir Maskvos teatrų dekoratoriumi. Nuo 1918 m. – A. Štiglico techninio piešimo mokyklos ir Peterburgo dailės akademijos dėstytojas, 1922 m. tapo profesoriumi. 1923 m. M. Dobužinskis atvyko į Kauną dalyvauti Lietuvių meno kūrėjų draugijos plastikų sekcijos surengtoje parodoje. 1925 m. Valstybės teatro kvietimu atvyko kurti dekoracijų Piotro Čaikovskio operai „Pikų dama“. Po kiek laiko jam suteikta Lietuvos pilietybė. Keletą metų praleido užsienyje (kūrė dekoracijas, rengė parodas), 1929 m. grįžo į Kauną. 1929–1930 m. vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms. 1930 m. Maironio gatvėje įkūrė privačią meno studiją, kuri veikė iki 1933 m. Nuo 1931 m. Valstybės teatre dirbo scenografu. 1933 m. dalyvavo kuriant lietuvišką herbą, vėliavą, ordinus, pašto ženklus. Kaip komisijų narys aktyviai dalyvavo senovės paminklų apsaugos bei restauravimo darbuose. 1938 m. lapkričio 23 d. Karo muziejuje atidaryta jo dekoruota Vytauto Didžiojo niša. 1939 m. išvyko į Londoną ruošti savo darbų parodos. Ten jį užklupo Antrasis pasaulinis karas. Kurį laiką dailininkas gyveno Paryžiuje, vėliau – JAV. Į Lietuvą nebegrįžo. Mirė Niujorke 1957 m., palaidotas Paryžiuje.

Apipavidalino ir iliustravo knygas (H. K. Anderseno „Kiauliaganys“, 1922; F. Dostojevskio „Baltosios naktys“, 1923; J. Olešos „Trys dručkiai“, 1928; B. Sruogos „Giesmė apie Gediminą“, 1938), sukūrė ekslibrių, plakatų, dekoracijų dvylikai Maskvos dailės teatro spektaklių (I. Turgenevo „Mėnuo kaime“, 1909), S. Diagilevo trupės Paryžiuje baletams (1914), sukūrė dekoracijas 38 Kauno valstybės teatro spektakliams (P. Čaikovskio „Pikų dama“, 1925 m.; Š. Guno „Faustas“, 1931; V. A. Mocarto „Don Žuanas“, 1933; J. Karnavičiaus „Radvila Perkūnas“, 1937 ir kt.). Sukūrė savitos stilistikos Kauno, Vilniaus, Peterburgo, kitų miestų peizažų, portretų. Parašė studijas „Apie Vytauto ženklą“ (1932), „Vytis: Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės herbo istorinių variantų bruožai“ (1933). 1938 m. „Romuvoje“ išspausdino straipsnių apie Lietuvos valstybinę vėliavą. Pažymėtinas M. Dobužinskio vidaus architektūros dekoravimas – Prezidento rūmuose, Vytauto Didžiojo gimnazijoje Klaipėdoje, Karo muziejuje. Per 1000 jo darbų saugoma Teatro ir muzikos muziejuje, kita dalis – Lietuvos dailės bei Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuose. M. Dobužinskio kūriniams būdingas lyrizmas, retrospektyvumas, dekoratyvumas, raiškios, dažnai frontalios kompozicijos, meistriškas kontūriškas piešinys, santūrios spalvos, o ankstyvieji kūriniai turi moderno bruožų.

Parengta pagal: I. Korsakaitė, „Architektūros psichologas ir poetas“, in: Mstislavas Dobužinskis. Senoji Lietuva: katalogas, Vilnius: LDM, 2007.

Skaityti daugiau
Senas namas Vokietijoje

Senas namas Vokietijoje (1957)

Popierius, mišri technika, 28.00 x 23.50 cm

Interjeras. Niuportas, Rodo sala

Interjeras. Niuportas, Rodo sala

Popierius, akvarelė, tušas, 47.00 x 30.50 cm

Keturių kūrinių grupė

Keturių kūrinių grupė (1946)

Popierius, akvarelė, tušas, 20.50 x 26.00 cm