Parodos
Meniu
Valentinas Antanavičius
Valentinas Antanavičius
1936

Valentinas Antanavičius gimė 1936 m. Kušlikių kaime (Šiaulių raj). 1962 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą. Dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje ir Vilniaus dailės akademijoje (nuo 1995 m. docentas). Nuo 1964 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Pelnęs reikšmingų apdovanojimų: 1992 m. Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2006 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. Grupės „24“ narys. Dalyvauja parodose nuo 1962 m., surengė daugiau kaip 20 individualių, apie 130 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje.

V. Antanavičius – tai vienas pirmųjų menininkų Lietuvoje, kuris rimtai dirbo asambliažo technika, ją derindamas su tapyba. Menininko naudojamas koloritas dažniausiai tamsus, purvinas ar nejaukus, tačiau kartais su ryškiais akcentais, tapysena faktūrinė, o derinami daiktai yra mediniai arba buitiniai, nebenaudojami ir susidėvėję objektai (žaislai, drobės, kaukolės). Objektai dažnai taip pat aptapomi ir taip priimami į paveikslo erdvę, pabrėžiama praeinančio laiko ir mitologiniai aspektai. Pagrindinė vieta  dailininko darbuose tenka figūrai, kuri yra pusiau žmogus, pusiau - gyvis. Daugelio jo paveikslų atmosfera yra dramatizuota ir ironizuota, autorius pabrėžia ne tik aktualias temas, bet vartoja ir ilgailaikę archetipišką simbolinę kalbą, todėl jo paveikslai interpretuojami tiek filosofiškai ir mitologiškai, tiek politiškai. Dailininko kūryboje tarsi susitinka senoji ir modernioji dailė – V. Antanavičiaus darbams didžiausią įtaką darė XX a. modernizmo srovės, kurias jis komponavo su Lietuviškais motyvais ir braižu, tačiau savo kūrinius dailininkas rimčiau pristatė tik nepriklausomoje Lietuvoje. Valentino Antanavičiaus kūryba artima savo laikmečiui, kurioje ironizuojama 7-8 dešimtmečių ideologinė, socialinė ir kultūrinė hierarchija: darbas, žmogus ir religija. Menininkas savo darbuose iškelia grožio, objekto ir paveikslo, išaukštinto meno sampratų problematikas. Pats V. Antanavičius teigia, kad „kaip pirmykštis žmogus, norėdamas įveikti pavojingą ir galingą žvėrį, stengdavosi jį nupiešti, tikėdamas, kad tai suteiks jam jėgų, taip ir aš, piešdamas absurdą, esantį mūsų gyvenime, mėginu nors silpnai jam bakstelėti“. Nevengia absurdo, šaržavimo ir grubaus tapymo.


Parengta pagal:

100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų. (2000). Vilnius: R. Paknio leidykla;

Andriuškevičius A. (2011). Valentino Antanavičiaus personalinė kūrybos paroda „Titanike“. Artnews. Prieiga per internetą: http://www.artnews.lt;

Dirsė, A. (2007). Psichoanalitiniai arimai: Valentinas Antanavičius. Šiaurės Atėnai, 831. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt;

Ludavičienė, J. (2006). Tyliai rėžianti kalba. Literatūra ir Menas, 3095. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt;

Tumpytė, D. (2002). Retro asambliažai. Valentino Antanavičiaus asambliažų paroda galerijoje „O 11“. 7 Meno Dienos, 525. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt

 

 

Skaityti daugiau
Sėdinti figūra

Sėdinti figūra (1970)

Kartonas, aliejus, 175.00 x 115.00 cm

Be pavadinimo

Be pavadinimo (1968)

Drobė, aliejus, 122.00 x 195.00 cm