Parodos
Meniu
Kazimierz Alchimowicz
Kazimierz Alchimowicz
1840 - 1916

Kazimierz Alchimowicz (Kazimieras Alchimavičius) gimė 1840 m. gruodžio 20 d. Dambravoje (prie Lydos, Baltarusija), mirė 1916 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje. K. Alchimowicz – vienas žymiausių Lietuvos neoromantizmo epochos dailininkų, istorinio žanro tapytojas, Vilniaus meno mokyklos atstovas. Baigęs mokyklą Vilniuje, keletą metų dirbo dvarų valdytoju Kijevo apylinkėse. Kaip 1963 m. sukilimo dalyvis, prisidėjęs prie kovos prieš carizmą, buvo nuteistas sunkiesiems darbams ir ištremtas į Sibirą. Po to nebegalėjo gyventi Lietuvoje, bet dažnai į ją atvažiuodavo ir dalyvaudavo visose XIX a. pabaigoje Vilniuje rengtose parodose. 1869 m. buvo amnestuotas ir įstojo į žinomo lenkų dailininko Wojciech Gerson mokyklą Varšuvoje ir čia mokėsi piešimo ir tapybos. Ją baigęs 1873–1875 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje pas Aleksandrą Vagnerį, 1876–1878 m. tęsė studijas Paryžiuje. Nuo 1878 m. gyveno Varšuvoje ir 1890 m. pradėjo dėstyti piešimą Posvikovos tapybos ir skulptūros mokykloje. Parodose dalyvavo nuo 1871 metų. K. Alchimowicz paveikslas „Lizdeika“ 1876 m. buvo eksponuotas Paryžiaus salone, drobė „Milda“ pelnė svarbiausią apdovanojimą 1890 m. Varšuvoje organizuotame Wojciech Gerson konkurse, o 1891 m. – mažąjį sidabro medalį Berlyno parodoje.


Kazimierz Alchimowicz yra vienas žymiausių Lietuvos XIX a. antros pusės neoromantizmo tapybos atstovų. K. Alchimowicz kūrybos diapazonas platus, o svarbiausią jos dalį sudaro pagoniškosios bei istorinės tematikos kompozicijos. Dailininkas nutapė lietuviškos tematikos istorinių („Margirio mirtis“ (1875), „Lizdeika prie sugriautos Perkūno šventyklos“ (1876), „Gedimino laidotuvės“ (1888), „Sukilėlių sargybinis pamiškėje“, kurie yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje (LDM), buitinių („Darbininkų samdymas į dvarą“, „Rugiapjūtė Lietuvoje“, „Bajoras ir valstietis“ (1908), LDM), peizažų („Senas malūnas“ (1901), LDM), portretų (J. M. Chelmonski (1913), „Maurė“) religinių paveikslų („Švč. trejybė“ Liublino katedroje). Sukūre freskų Peterburgo šv. Kotrynos bažnyčiai, keramikos ir medžio dirbinių. Žinomiausias K. Alchimowicz paveikslas „Gedimino laidotuvės“ (1888) pelnė dailininkui pirmąją Peterburgo dailės draugijos premiją, o 1889 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo apdovanotas bronzos medaliu. Lietuvos dailės muziejuje saugoma dar viena istorinė kostiuminė K. Alchimowicz kompozicija „Bajoras ir valstietis“ bei liūdesio kupinas peizažas „Senas malūnas“ (1901). Dėmesys krašto tematikai pasireiškė ir siužetų ieškojimu romantinėje literatūroje – 1898 m. K. Alchimowicz nutapė 12 paveikslų Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ motyvais.


Parengta pagal:

Juodelis, P. Lietuvos dailininkai – 1963 metų sukilimo dalyviai. In Metraštis (t. 2, p. 48);

Lietuvos dailės istorija. (2002). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla; 

Lietuvos XVIII–XIX a. dailė. Katalogas. (1972). Vilnius;

Vilniaus dailės draugija 1908-1915. Parodos katalogas. (1999). Vilnius: Lietuvos dailės muziejus.

Skaityti daugiau
Keliaujantis prekeivis

Keliaujantis prekeivis (1890)

Drobė, aliejus, 193.00 x 138.00 cm

Tatrų slėnyje

Tatrų slėnyje (1887)

Drobė, aliejus, 41.50 x 31.50 cm

Milda. Lietuvių deivė

Milda. Lietuvių deivė (1910)

Drobė, aliejus, 216.00 x 130.00 cm